Nemaža dalis tų, kuriems nepavyksta tapti profesionaliais krepšininkais, pradeda mąstyti apie krepšinio trenerio karjerą, tačiau trenerio darbas yra sunkesnis nei gali atrodyti iš šalies.
Visų pirma žmogus planuojantis tapti treneriu turi pasižymėti tam tikromis savybėmis. Pagrindines paminėčiau tokias kaip strateginis mąstymas, greitų sprendimų priėmimas, sugebėjimas valdyti emocijas (tiek savo, tiek ir kitų),
Krepšinio gerbėjai turi galimybę mėgautis krepšiniu jį stebėdami, krepšinio treneris tokios galimybės neturi (kai žaidžia jo komanda). Treneris nuo pirmos iki paskutinės minutės turi analizuoti žaidimą. Turi analizuoti ne tik savo žaidėjų žaidimą, bet ir varžovų.
Treneris turi kuo greičiau įžvelgti varžovų silpnąsias vietas ir priimti sprendimus. Tai yra į aikštelę kuo greičiau išleisti optimaliausią žaidėjų sudėtį ir koreguoti derinius.
Trenerio pečius visuomet slegia didelė atsakomybė, nes jis yra atsakingas už komandą, už komandos žaidimo kokybę. Trenerio pagrindinis tikslas suburti darnų kolektyvą, kuris galėtų įgyvendinti trenerio kitus, varžybinius tikslus.
Krepšininkai per varžybas patiria įvairių emocijų. Treneris neabejotinai tų emocijų patiria daugiau. Nes visų pirma treneris išgyvena savo emocijas, o taip pat dar turi "sugerti" ir savo žaidėjų emocijas. Taip pat po komandos nesėkmių visuomet visų akys pirmiausiai yra nukreipiamos į trenerį. Tad treneriui tenka atlaikyti ir nemažą psichologinį spaudimą.
Taip pat dažnai spaudoje skaitome apie konfliktus tarp trenerio ir žaidėjų. Konfliktai gyvenime yra neišvengiami, nes visi esame skirtingos asmenybės, su skirtingais požiūriais. Toki konfliktai neabejotinai apsunkina trenerio darbą. Ypatingai varžybų metu kai kas nors pradeda reikšti savo "kaprizus".
Visi šie paminėti sunkumai (jų žinoma yra ir daugiau) ir niuansai įeina į trenerio darbą. Vienus šie sunkumai užgrūdina, kitus palaužia, o progresuoja patys stipriausi, kurie analizuoja savo klaidas ir iš jų mokosi, kurie nepasineria į slogias emocijas, o kitą dieną po pralaimėjimo kimba į savo darbą dar su didesniu entuziazmu, siekdami pagerinti savo komandos žaidimo kokybę.
drįsčiau paneigti faktą kad treneris nesimėgauja krepšinio žaidimu mėgaujasi dar ir kaip, palaiko kiekvieną savo komandos žaidėją ir džiaugiasi žaidimu, nesvarbu ar laimi ar pralaimi. Taip jis turi daug analizuoti ir pan, bet stebi žaidimą ir juo gėrisi taip pat
Ir šiaip kiekvienas treneris skirtingai apibūdina savo darbą, o čia tiesiog pastebėjimai
''Krep?in? ?aisti lengva, bet gerai ?aisti sunku. '' Neismitas, krep?inio k?r?jas
Treneris negali atsipalaiduoti ar tiesiog nekreipti dėmesio į tai kas vyksta aikštelėje, net per lengvas rungtynes. Turi stebėti savo žaidėjus privalo pastebėti jų stipriąsias puses, bei silpnąsias. Negali perlaikyti žaidėjų. Bei žinoma atidirbti, naujus derinius.
Dėl įtampos, tai tikrai sutikčiau, kad treneriui sunkiausią, jis turi būti "šaltakraujiškas", nepalūžtantis, psichologiškai stiprus ir galima vardint ir vardint. Po pralaimėjimų ir ypač svarbių dažnai būna palūžtama.
Žodžiu trenerio darbas sunkus. Bet galima dar įžvelgti asistentų darbą, gi jie irgi padeda.