Šis straipsnis bus praėjusio mano rašyto straipsnio, apie tapimą profesionaliu krepšininku, tęsinys. Šiame straipsnyje noriu pabrėžti, jog krepšininko tobulėjimo procese didelę reikšmę turi ir santykiai tarp krepšininko ir trenerio.
Krepšininkų ugdymo procese, kaip ir visose kitose jaunimo ugdymo srityse, labai svarbūs yra trenerio ir žaidėjų santykiai, bendravimo pobūdis. Trenerio darbe yra svarbu ne tik pačių krepšinio technikos žinių perteikimas savo auklėtiniams, bet ir tai, kokiu būdu jos yra perteikiamos. Kuo treneris, komandos vadovas, sugeba sukurti palankesnę atmosferą komandoje, tuo ir visos komandos bei kiekvieno krepšininko atskirai rezultatai yra geresni.
Kita vertus, trenerio darbe aukštai pakeltas, griežtas balso tonas yra neišvengiamas. Ypač tuomet, kai jaunieji krepšininkai yra nedisciplinuoti, nesilaiko tvarkos, rodo nepagarbą trenerio darbui.
Žinoma galima apsieiti ir be griežto balso tono, tačiau tuomet turi būti kiti bendravimo svertai, sistema, kad treneris sugebėtų įvesti tvarką žaidėjų tarpe, nes be jos komandinis darbas bei krepšininkų tobulėjimas yra neįmanomas. Kaip bebūtų į griežtą balso toną nereikia žiūrėti neigiamai, jei kalbama griežtai, tai nereiškia, kad piktai ar įžeidžiančiai.
Yra tekę girdėti ir netgi matyti tokių atvejų, kuomet treneris prieš savo nepažangius auklėtinius panaudoja fizinę jėgą. Tai jau yra žemiausias trenerio, kaip pedagogo, lygis. Tokios priemonės nėra niekaip pateisinamos, išskyrus tuos atvejus, kai fizinė jėga naudojama savigynai. Jei treneris negali suvaldyti savo emocijų ir išlieja savo pyktį ant auklėtinių, jis negali dirbti tokio darbo, nes kiekvienas smurtas, tiek fizinis, tiek ir psichologinis žaloja žmogaus psichiką.
Didžiausi jaunųjų krepšininkų nepasitenkinimo treneriu atvejai "išlenda" tuomet, kai treneris apriboja, jų žaidimo laiką varžybose. Šiek tiek pasistengsiu pakomentuoti tokias situacijas iš savo patirties.
Treneris daugumoje atvejų savo žaidėjams nejaučia jokių išskirtinių simpatijų ar antipatijų. Į visus krepšininkus žiūri lygiai. Nors visi jaunieji krepšininkai varžybose norėtų žaisti 40 minučių, tačiau akivaizdu, kad tai yra neįmanoma. Treneris išleidžia į varžybas tuos žaidėjus ir skiria jiems tiek laiko, ne dėl to, kad jam patinka kažkieno šukuosena ar sportinė avalynė, o dėl to, kad jie yra geriausiai pasiruošę varžybos ir labiausiai tinka žaidžiant prieš tam tikras varžovų komandos gynybos ar puolimo sistemas. Nors jums galbūt atrodo atvirkščiai, jog jūs esate geriausias ir geriausiai pasiruošęs, tačiau juk ne jūs esate šios srities specialistas.
Patikėkite manimi, treneris tikrai norėtų visiems žaidėjams duoti galimybių pasireikšti varžybose po lygiai, tačiau tokiu atveju jau nukentėtų žaidimo kokybė ir rezultatai. Vieni krepšininkai šią karčią tiesą supranta, kiti ne ir pradeda reikšti savo nepasitenkinimo emocijas.
Nepasitenkinimo išraiškos būna įvairios. Vieni savo nepasitenkinimą parodo treneriui, kiti ne. Vieni burba sau po nosim sėdėdami ant atsarginių suolelio (burba taip, kad treneris girdėtų ir suprastų, kad jis yra nepatenkintas), kiti burba persirengimo rūbinėje ir stengiasi sumenkinti trenerio autoritetą kitų žaidėjų atžvilgiu. Patyręs treneris kartais mato daugiau, negu žaidėjui atrodo, todėl kad ir netiesiogiai rodydami savo "nemeilę" treneriui, neliksite nepastebėti ir tikrai nieko nepasieksite.
Tokio elgesio rezultatai? Principingas treneris tokiems žaidėjams dar labiau "apkarpo" žaidimo laiką varžybose, o kartais netgi pašalina iš komandos, nes toks elgesys blaško trenerį, jo darbą, tiek varžybų, tiek ir treniruočių metu.
Kaip žaidėjai turėtų elgtis tokioje situacijoje? Labai paprastai. Po varžybų, kai nurimsta visos aistros ir emocijos prieiti prie trenerio ir paklausti - Ką reikėtų mano žaidime pagerinti, patobulinti?
Treneris tokią žaidėjo iniciatyvą tikrai įvertins, duos patarimų, o vėliau matydamas didesnes pastangas treniruočių metu, suteiks ir daugiau laiko varžybose. O rungtyniauti varžybose jaunajam krepšininkui yra labai svarbu, nes būtent jose atsiskleidžia žaidėjo charakteris, silpnosios ir stipriosios pusės. Būtent varžybose "gimsta" lyderiai, kurie sunkiais momentais sugeba vesti savo komandą į priekį, kurie sutelkia savo komandos draugus lemiamai kovai.
Trenerio darbas išties nėra lengvas. Treneris krepšininkus turi išmokyti svarbiausių dalykų krepšinyje bei iš skirtingų asmenybių suburti komandą. Komandą, kaip kumštį. Tik tokia komanda gali nugalėti. Todėl kiekvienas krepšininkas turi tą suprasti ir pozityviai prisidėti prie bendro komandos tikslo ir rezultato.
Straipsnio autorius: Laisvydas Gudaitis
Suffer rugsėjo 22 2010 15:18:38
geras straipsnis, bet nesutinku su pagrindines minties isreiskimu. Gi nesvarbiausia yra zaisti varzybose o turi butent treniruotis. Pagalvokit kiek laiko per varzybas praleidziate su kamuoliu? Kiek kartu metate i krepsini ? Ar tiesiog kiek prakaito isliejate? Turi pirmiausia daug dirbiti jai nori iseiti i ta aikstele ir irodyti kad tu gali kazka ten nuveikti o netiesiog lakstyti is vienos puses i kita.
Laisvydas rugsėjo 22 2010 15:49:54
Tai nelabai supratau su kuo čia nesutinki, nes būtent apie tai ir yra kalbama straipsnyje
Pcyhas rugsėjo 22 2010 16:05:44
Dar tokio trenerio nebuvau sutikęs " Treneris daugumoje atvejų savo žaidėjams nejaučia jokių išskirtinių simpatijų ar antipatijų. Į visus krepšininkus žiūri lygiai. "
Laisvydas rugsėjo 22 2010 16:16:02
O kokius trenerius tu esi sutikęs?
Pcyhas rugsėjo 22 2010 16:32:40
Oj nemažai esu jų turėjąs ir sutikęs...
Laisvydas rugsėjo 22 2010 16:38:49
Tai pasidalink savo patirtimi abstrakčiom frazėm visi mokame kalbėti, bet iš jų nėra jokios naudos
Būtų įdomu, kad kiekvienas pasidalintų savo mintimis apie trenerius, kurie jus treniruoja. Diskusijos forma kartais padeda atrasti nemažai atsakymų.
Almantas - JaPa rugsėjo 22 2010 22:42:03
Mano geras treneris dabar, kai dauguma lyderių išėjo, mato, kad ir daugiau žmonių komandoje yra. Taip pat mane daug laiko leidžia į aikštelę, tik aš pats nesugebu išpildyti ko manęs prašo. Su psichologija jaučiu nesusitvarkau. ;D
Nevito rugsėjo 22 2010 22:50:57
Geras ir įdomus straipsnis ir visiška teisybė dauguma žaidėjų pyksta ant trenerių,bet gal patys kartais per mažai pastangų įdeda treniruotėse o treneris, tai pastebi ir atitinkamai į tai atsižvelgia.O ant trenerio negalima pykti net,jei esi atsarginis ir retai gauni pasireikšti, nes vis tiek esi komandos dalis be kurios ir komandos nebūtų
Sundiata rugsėjo 23 2010 23:46:06
o ka daryt ,kad treneris dar labiau tavimi pasitiketu ?
Suffer rugsėjo 24 2010 16:29:24
Cia viskas yra taip. Kiek zaidejas dirba ir keik to siekia ir treneri tasizvelgia. O jai tu cia ateini oi man treneris neduoda zaisti ir burbuliuoji tai ajsq jog ir negausi. Turi uzsitarnaut. Dirt asmeniskai.
Luka5 rugsėjo 24 2010 17:49:18
Komandoje kurioje zaidziu, treneris yra tik megejas-treneris. Jis supranta ir zino daugiau uz mane ar kitus komandos narius, bet profesionaliam treneriui jis neprilygsta. Jis visada paaiskins ir pades, pasakys kur reikia pasitemt. Jeigu mato kad kas tingi, nevengia man ''ikasti'', bet mes tai nepriimam asmeniskai, o kaip pastabas ir labai gerai sugyvenam komandoje. Taciau tai kad treneris mums yra kaip draugas, kencia disciplina komandoje. Jos truksta
Naujienos 
Krepsininkas.net
Šis straipsnis bus praėjusio mano rašyto 
Prisijungimo Zona
