Kviečiame paskaityti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės fizinio rengimo trenerio dr. Evaldo Kandratavičiaus straipsnį apie tinkamą apšilimą krepšinyje, jo reikšmę.
Nors pramankšta atliekama prieš kiekvieną treniruotę ir rungtynes, krepšinio ir fizinio rengimo treneriai jai ne visada skiria pakankamai dėmesio. Pramankšta tai tiltas tarp krepšininko kasdieninės veiklos ir treniruotės ar rungtynių, tačiau šiandien dažnai vis dar teigiama, kad svarbiausias jos tikslas yra padidinti kūno temperatūrą ir suaktyvinti širdies veiklą. Dauguma trenerių mano, kad pramankštai svarbiausi tempimo pratimai, nes jie apsaugą nuo galimų traumų. Būtent taip suvokiama pramankšta trenerius klaidina vertinant jos svarbą treniruočių procesui. Iš tikrųjų pramankštos reikšmė yra daug didesnė nei manoma: pagrindinis fiziologinis jos uždavinys suaktyvinti nervų sistemą, kuri skatintų nervinių impulsų veiklą ir tokiu būdu parengtų atramos-judėjimo sistemą atlikti intensyvius ir sudėtingus pratimus. Deja, vis dar egzistuojant neteisingam požiūriui į pramankštos reikšmę, ją atliekant atsiranda ir esminių klaidų. Daug metų treneriai naudoja visiems įprastą pramankštos formą (bėgimą, bėgimą varantis kamuolį, įvairius judriuosius žaidimus, pasibaigiančius statiniais tempimo pratimais), tačiau šiandien iškyla klausimas, ar tokia pramankšta yra efektyvi, ar ji padeda ruošiant atletą tolimesniam treniruotės darbui? O galbūt yra kitokių pramankštos formų?
Norint atsakyti į šiuos klausimus, pirmiausia būtina suprasti, kad pramankšta tai sudedamoji treniruočių proceso dalis, jokiu būdu neatsietina nuo pagrindinės treniruotės dalies. Pramankšta prieš kiekvieną treniruotę turi būti kruopščiai suplanuota, atsižvelgta į veiklą pagrindinės dalies metu. Taigi skirtingose treniruotėse neturime apsiriboti tuo pačiu pramankštos turiniu. Sakysite, kad visa tai skamba keistokai, juk pramankšta paprastas procesas. Būtent taip mąstydami dažniausiai ir klystame. Pirmiausia turime suvokti, kad pramankšta mus įveda į treniruotę. Atsižvelgus į tai, pramankšta turi būti įvairi ir pritaikyta prie skirtingos veiklos treniruočių metu. Pavyzdžiui, netikslinga daryti tokius pačius pramankštos pratimus prieš darbą treniruoklių salėje ir prieš treniruotę krepšinio aikštelėje, prieš intensyvią grupinės taktikos treniruotę ir prieš treniruotę, skirtą metimams.
Pramankšta bus pilnavertė ir efektyvi, kitaip tariant, funkcionali tik tada, kai ji pilnai atitiks treniruotės tikslus. Be to, pramankšta turi būti ne pasyvi, statinė, o aktyvi, dinaminė. Ji ne tik turi padidinti širdies plakimo dažnį, pakelti raumenų temperatūrą, bet ir suaktyvinti nervų sistemą, kuri kontroliuoja ir duoda komandas visam kūnui. Viso to mes galime pasiekti pasirinkę nuoseklius, tinkamo ritmo pramankštos pratimus. Svarbu tai, kad pramankšta turi būti saugi, t. y. pratimai, atliekami pramankštos metu, neturi sukelti papildomo streso atramos-judėjimo sistemai (sąnariams, raiščiams, sausgyslėms, raumenims).
Pirmoji dalis
Nuo ko turėtume pradėti krepšininko pramankštą arba koks turėtų būti pirmasis žingsnis. Pramankštą reikėtų pradėti pratimais, skirtais gerinti sąnarių paslankumą. Šių pratimų nauda akivaizdi, nes jie skatina sąnario lubrikaciją ir skysčio išsiskyrimą iš sąnario tepalinio maišelio, užtikrina tolygų jo pasiskirstymą. Pakankamas ir tolygus skysčio pasiskirstymas po sąnarį apsaugo jį nuo nereikalingo sauso kremzlės trynimosi ir tokiu būdu paruošia sąnarį tolimesniems sudėtingesniems pratimams. Galiu pabrėžti šių pratimų svarbą, kadangi esu įsitikinęs jų efektyvumu. Juk, kaip jau minėjau anksčiau, pramankšta tai tiltas tarp krepšininko kasdieninės veiklos ir treniruotės. Pabandykite įsivaizduoti: po nakties ar pietų miego krepšininkas sėda į automobilį ar komandos autobusą ir važiuoja į sporto salę. Visa tai vyksta gana pasyviu režimu, todėl nieko keisto, kad sąnariuose dažnai jaučiamas sąstingis. Prasidėjus treniruotei, t. y. pramankštai, šiam krepšininkui dažniausiai skiriamas pratimas bėgimas varantis kamuolį su metimu iš po krepšio (arba bėgimas varantis kamuolį su metimu pašokant). Ar šie pratimai tikrai yra mano minėtojo tilto pradžia? Mano manymu ne. Tyrimais jau seniai įrodyta, kad bėgimas neigiamai veikia kojų sąnarius, todėl netgi bėgimas ristele nėra pats geriausias būdas pradėti pramankštą. Žinoma, galima teigti, kad po keleto bėgimo žingsnių sąnario skystis pasiskirstys tolygiai ir efektyviai apsaugos sąnario kremzles, tačiau mano įsitikinimu, šie pirmieji bėgimo žingsiniai ir yra patys blogiausi bei labiausiai žalojantys. Įsivaizduokite, kad šis procesas vyksta kiekvieną treniruotę, o neretai ir du kartus per dieną. Taigi galime nesunkiai suskaičiuoti, kiek kartų per savaitę, mėnesį, metus sąnarys yra veikiamas neigiamų veiksnių. Ir tai viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų pradedant pramankštą. O gal sakysite, kad tokių pratimų pramankštos pradžioje niekas jau nebeskiria! Deja, vos prieš kelias savaites visa tai pastebėjau poroje komandų. Labai gaila, tačiau kol komandoje žaidžia jauni krepšininkai, treneriai apie tai, kaip teisingai pradėti pramankštą, nesusimąsto, nes sąnarių problemos dažniausiai išryškėja sportinės karjeros pabaigoje. Treneris privalo tai suprasti ir nuo pat pirmųjų savo treniruočių visais įmanomais būdais stengtis tausoti krepšininko sveikatą.
Taigi kokie pratimai galėtų būti naudingi pramankštos pradžioje? Turbūt tinkamiausia būtų juos tiesiog pavadinti judesiais, kadangi tai yra natūralūs, paprasti motoriniai sąnarių veiksmai, atliekami be jokio papildomo pasipriešinimo ir krūvio. Atliekant šiuos judesius svarbiausia laikytis negreito, vienodo ritmo. Būtina suprasti, kad tai nėra tempimo pratimai, todėl atletas neturi jausti jokio diskomforto raumenyse ar sąnaryje. Judesiai turi atitikti sąnario judėjimo fiziologinę kryptį, t. y. atliekamas judesys neturi būti neįprastas sąnariui. Dažniausiai pratimai atliekami stovint vietoje, vengiant papildomo amortizuojančio streso. Rekomenduojama kiekviena kryptimi atlikti po 8-10 judesių. Vieni iš paprasčiausių tokių pratimų pavyzdžių rankų sukimas ties pečių sąnariais, liemens sukimas į šonus, kojos lenkimas ir tiesimas ties dubens sąnariu, kelių lenkimas ir tiesimas, pritūpimai, čiurnos lenkimas ir tiesimas ir kt. Labai svarbu nepamiršti šių pratimų paskirties ir uždavinių, atliekant judesius vengti per didelės amplitudės.
Pirmoji pramankštos dalis trunka 2-3 minutes, todėl treniruotės ji tikrai nepailgina. Be to, šis etapas skirtas pasirengti antrajai pramankštos daliai, yra labai naudingas, ir žaidėjai, jausdami teigiamą poveikį, paprastus jo pratimus mielai atlieka.
Antroji dalis
Kaip turime mankštintis toliau arba koks turėtų būti antrasis žingsnis. Atlikus sąnarių paslankumo pratimus ir paruošus sąnarius tolimesnei veiklai, galima saugiai pradėti antrąjį pramankštos etapą. Jeigu vis dar prisimenate pavyzdį apie tiltą, įsivaizduokite, kad priėjome tilto vidurį. Šioje pramankštos dalyje svarbu pakelti kūno temperatūrą, t. y. sušildyti kūną ir suaktyvinti nervų sistemą. Teisingai atlikta pramankšta gali pakelti kūno temperatūrą 1-2 laipsniais, o kaip rodo moksliniai tyrimai, padidėjusi temperatūra daro teigiamą poveikį sausgyslių, raumenų funkcijoms ir širdies kraujagyslių sistemai:
1. Sušilęs raumuo gali susitraukti ir atsipalaiduoti daug greičiau, todėl padidėja raumens susitraukimo galingumas, pagerėja su juo susijusi veikla. Tai reiškia, kad pramankštos metu pakilusi raumenų temperatūra gali turėti teigiamos įtakos šuolio aukščiui, bėgimo greičiui. Vadinasi, galima teigti, kad padidėjusi raumenų temperatūra teigiamai veikia žaidėjo fizines ypatybes.
2. Sušilęs raumuo tampa elastingesnis, nes temperatūra gerina raumenų tąsumą, mažina klampumą, didina galimybę mažiau įsitempti. Pakilus raumens temperatūrai, kolageninis audinys, kuris yra raumenų elastinių komponentų sudedamoji dalis, gali labiau išsitempti. Vadinasi, dėl pramankštos metu padidėjusios kūno temperatūros sumažėja rizika patempti raumenis ar sausgysles.
3. Sušilusio raumens kraujagyslės išsiplečia, todėl sumažėja pasipriešinimas pratekančiam kraujui, o tai sumažina krūvį, tenkantį širdžiai.
4. Temperatūra teigiamai veikia sausgyslių elastingumą, dėl kurio padidėja sąnarių paslankumas. Tai lemia, kad žaidėjas gali saugiai atlikti didesnės amplitudės judesius.
Kaip jau minėta, antrosios pramankštos dalies metu svarbu ne tik pakelti kūno temperatūrą, bet ir suaktyvinti nervų sistemą. Būtent ši pramankštos stadija gali pagerinti žaidėjo sportinės veiklos kokybę treniruotės ar rungtynių metu ir sumažinti traumų riziką. Taigi dabar belieka išsiaiškinti, kaip efektyviau tai padaryti, kokius pratimus parinkti. Organizmo temperatūrą galima padidinti ir atliekant visai paprastus pratimus (pavyzdžiui, bėgimo, veloergometro (dviračio) mynimo), ir taikant pasyvaus raumenų šildymo metodą. Tačiau siekiant kuo efektyviau suaktyvinti nervų sistemą to neužtenka (ypač krepšininkų atveju). Todėl šioje pramankštos dalyje svarbu žaidėjams skirti pratimus, artimus krepšininko veiklai (pavyzdžiui, bėgimas pirmyn, bėgimas pirmyn sustojant abiem arba viena koja, bėgimas atbulomis, bėgimas atbulomis sustojant abiem arba viena koja, bėgimas keičiant kryptį, judėjimas pristatomu žingsniu įvairiomis kryptimis, šuoliukai įvairiomis kryptimis, kojų darbas, pusiausvyros laikymas). Savo pramankštos metu aš dažnai naudoju nervų sistemą aktyvinančius pratimus, atliekamus su vikrumo kopetėlėmis, kadangi jie turi didelį koordonacijos indeksą. Šio tipo pratimus treneriai paprastai skiria 100 proc. intensyvumu pagrindinėje treniruotės dalyje, tačiau raumenys suaktyvėja net ir dirbant 50 proc. intensyvumu: tokiu būdu užtikrinama pakankama kojų, kirkšnies raumenų ir čiurnų pramankšta. Svarbu paminėti, kad šioje pramankštos dalyje jokiu būdu netinka judrieji žaidimai, kadangi jų metu žaidėją užvaldo emocijos, nors kūnas dar nėra pasirengęs atlikti kai kuriuos judesius. Vis dėlto dauguma trenerių mėgsta pramankštai skirti judrius žaidimus, nereikalaujančius papildomo pasiruošimo, nors turėtume suprasti, kad pramankšta reikalinga ruošiantis žaisti, o ne žaidimai siekiant apšilti. Svarbu paminėti, kad be judriųjų žaidimų pramankštai taip pat netinka pratimai, galintys išprovokuoti nekontroliuojamą judesį (pavyzdžiui, technikos pratimai, atliekami su kamuoliu dviese ar trise). Netiksliai ir blogai atliktas kamuolio perdavimas gali išprovokuoti gaudančiojo judesį, kuriam jo kūnas dar nėra pasiruošęs. Toks judesys gali sukelti raumens mikropatempimą, kuris vėliau gali tapti rimtesnės traumos priežastimi. Taigi, jeigu nusprendėte naudoti technikos elementus, būtina parinkti saugius ir lengvai kontroliuojamus pratimus, už kurių atlikimą yra atsakingas pats atliekantysis.
Antroji pramankštos dalis gali užtrukti 5-10 minučių, priklausomai nuo pagrindinės treniruotės dalies uždavinių. Siekiant, kad ši pramankštos dalis būtų funkcionalesnė, jos turinys turi būti keičiamas atsižvelgiant į būsimą treniruotę. Pateiksiu jums keletą šios dalies pavyzdžių. Sakykime, ryte turite treniruotę, kurios pirmojoje dalyje esate suplanavę darbą treniruoklių salėje, o antrojoje metimus ir individualią techniką. Atsižvelgdami į tai, pramankštą pradėkite sąnarių paslankumą gerinančiais pratimais. Kadangi pagrindinė treniruotės dalis prasidės kilnojant svarmenis, pasirinkite pratimus, kurie sušildys ir aktyvuos pilvo ir nugaros raumenis. Pirmiausia pratimus atlikite vienoje judėjimo plokštumoje, vėliau įtraukite naujų pratimų, palaipsniui didindami kūno judėjimo plokštumų skaičių. Tai gali būti pratimai be inventoriaus, pratimai su kimštiniais kamuoliais, gumomis. Tokio pobūdžio veikla aktyvuos ir stabilizuos juosmens raumenis, kurie yra visų atliekamų judesių pagrindas. Šių pratimų efektyvumas prieš minėtą treniruotę yra daug didesnis nei paprasto bėgimo ar dviračio mynimo (ypač jeigu treniruoklių salėje atliekate kompleksinius pratimus). Reikia atkreipti dėmesį, kad pratimus pilvo ir nugaros raumenims lavinti treneriai labai dažnai skiria treniruotės pabaigoje, tačiau juos atlikus treniruotės pradžioje (pramankštos metu), žaidėjas galėtų daug efektyviau judėti aikštelėje, o taip pat išvengtų traumų.
Kitas antrosios pramankštos dalies pavyzdys krepšinio treniruotė, kurioje dėmesys skiriamas asmeninei ir komandinei gynybai. Prieš tokią treniruotę labai svarbu tinkamai paruošti žaidėjo kojas. Tokiu atveju pramankštą rekomenduojama pradėti sąnarių paslankumą gerinančiais pratimais, o po to atlikti pratimus su vikrumo kopetėlėmis. Kaip jau minėta, pratimų intensyvumas neturi būti maksimalus.
Aptarę antrąją pramankštos dalį ir išanalizavę pavyzdžius, pakalbėkime apie baigiamąjį pramankštos etapą.
Trečioji dalis
Kaip turime pabaigti pramankštą arba koks turi būti trečiasis jos žingsnis. Dauguma trenerių žaidėjams skirtą pramankštą pabaigia gana seniai praktikuojamu statiniu tempimu keletą minučių aktyviai judėję žaidėjai sėdasi ant parketo ir atlieka tempimo pratimus. Statiniai tempimo pratimai sportininkams skiriami, siekiant pagerinti jų pasirodymą ir sportinės veiklos metu padėti išvengti traumų. Dar ir šiandien dažnai jaučiamas didelis susižavėjimas statiniu tempimu, jis neretai net sutapatinamas su pramankšta, t. y. daugelio trenerių suvokimu, atlikti pramankštą reiškia atlikti statinius tempimo pratimus. Tačiau literatūros šaltiniai teigia, kad pramankštos metu naudojamų statinių tempimo pratimų efektyvumas nėra moksliškai pagrįstas. Pasirodo, kad statinis tempimas gali turėti neigiamą poveikį atleto pasirodymui ir visiškai negarantuoja, kad sportinės veiklos metu nebus patirta trauma. Statiniai tempimo pratimai, atliekami prieš sportinę veiklą, neigiamai veikia raumenų susitraukimo greitį, galingumą ir jėgą. Naujausi tyrimai rodo, kad, praėjus vienai valandai po statinio tempimo, raumenų jėga išlieka sumažėjusi net 9 proc., taip pat sumažėja ir ekscentrinė jėga.
Vadinasi, dėl to lėčiau startuojama, žemiau šokama. Pasirodo, labiau ištampytam raumeniui patempti ar nutraukti užtenka kur kas mažesnės jėgos, negu standžiam. Ir tai todėl, kad intensyvus ir ilgai trunkantis raumens tempimas suardo raumens skersinių tiltelių stipriąsias jungtis, raumenį atpalaiduoja, gali pažeisti kontraktilines struktūras, sumažina galimybę rekrutuoti raumens skaidulas, o slopindamas nervų sistemą sumažina raumens aktyvumą. Taigi pasirodo, kad rodikliai, kuriuos siekiame pagerinti, atlikus statinius tempimo pratimus gali būti net pabloginti. Todėl galima teigti, kad statinio raumenų tempimo pratimus atlikinėti prieš greitumą, šoklumą ir jėgą lavinančią treniruotę nėra tikslinga ir efektyvu. Vadinasi, senosios, visiems įprastos pramankštos baigiamoji dalis tikrai nėra reikalingas tiltas, galintis efektyviai sujungti žaidėjo kasdienybę su treniruote ar rungtynėmis.
Atsižvelgus į pastaruoju metu literatūroje pateikiamus argumentus apie statinio raumenų tempimo neigiamą poveikį, ruošiant atletą treniruotei ar rungtynėms, buvo pradėtas taikyti alternatyvus metodas dinaminis raumenų tempimas. Dauguma fizinio rengimo trenerių jau spėjo įsitikinti šio metodo efektyvumu ir funkcionalumu. Dinaminis raumenų tempimas susideda iš funkcionalumu (naudingumu) pagrįstų pratimų, kurie atitinka specifinius sporto šakos (mūsų atveju krepšinio) judesius ir kuriuos atliekant atleto kūnas yra paruošiamas pagrindinei veiklai. Labai svarbu dinaminio raumenų tempimo nesumaišyti su balistiniu tempimu. Dinaminiam tempimui būdingi pratimai, kurie atliekami iki judesį limituojančios ribos, o balistinis raumens tempimas šią ribą peržengia.
Literatūros šaltiniuose teigiama, kad statinio tempimo pratimai lavina statinį lankstumą, o dinaminio tempimo dinaminį lankstumą. Todėl prieš dinaminę veiklą atlikti statinio tempimo pratimus nėra prasminga. Tinkamai atlikus dinaminį tempimą, sąnariai ir raumenys specifiniams judesiams paruošiami tinkamiau nei atliekant statinio tempimo pratimus, nes aktyvus judėjimas padidina organizmo ir raumenų temperatūrą, raumenų elastingumą, aktyvuoja nervų sistemą ir sumažina traumos rizikos laipsnį. Labai svarbu tai, kad dinaminis tempimas ne tik veikia dirbančius raumenis, bet ir padidina sąnarių amplitudę. Kadangi jis atliekamas judant, kūnas ir raumenys viso proceso metu išlieka įšilę, o atliekant statinį raumenų tempimą, t. y. 10-15 minučių sėdint ir tempiantis, kūnas ir raumenys gana greitai atvėsta iki pradinio temperatūros lygio, buvusio prieš pramankštą.
Sudarant dinaminio raumenų tempimo pratimų planą, rekomenduotina parinkti pratimus, skirtus pagrindinėms raumenų grupėms, o po to, esant poreikiui, ir papildomus pratimus atskiroms raumenų grupėms. Pratimų skaičius kiekvienai raumenų grupei turi būti vienodas. Atkreipkite dėmesį, kad statinis tempimas nepasižymi pratimų įvairove, o dinaminio tempimo pratimų derinių gali būti tiek, kiek patys sugalvosite. Atsižvelgę į treniruotės tipą ir keliamus uždavinius, atskiroms treniruotėms galite sukurti skirtingus dinaminio tempimo pratimus ar jų derinius tai tik paįvairins jūsų treniruotes, jos nebus nuobodžios.
Dinaminio tempimo pratimus sunku aprašyti, kadangi dauguma jų yra kompleksiniai ir neturi vieno pavadinimo, tačiau vieni iš paprasčiausių gali būti rankų ir kojų mostai įvairiomis kryptimis, įtūpstai visose judesio plokštumose, pritūpimai, įvairūs kūno pasisukimai ir daugelis kitų. Reikia pabrėžti, kad baigiamoji atliekamo judesio fazė, kai raumuo yra labiausiai ištemptas, turėtų trukti vos 1-2 sekundes.
Trečioji pramankštos dalis, priklausomai nuo keliamų uždavinių, trunka 5-10 minučių. Šiuo baigiamuoju pramankštos etapu sportininkas yra parengiamas pagrindinei treniruotės daliai ar varžyboms, įvedamas į jas.
Objektyviai vertinant statinį ir dinaminį raumenų tempimą reikėtų paminėti, kad treniruočių procesui yra svarbūs abu tempimo metodai, tačiau kiekvienas iš jų turėtų būti siejamas su tam tikru treniruotės etapu.
Dinaminis tempimas yra tinkamesnis pramankštai, o statinio tempimo pratimai gali būti atliekami treniruotės pabaigoje siekiant atpalaiduoti raumenis arba tais atvejais, kai reikia padidinti maksimalią judesio amplitudę (lavinamasis tempimo metodas). Todėl treniruočių metu patartina naudoti abu tempimo metodus, tačiau būtina parinkti jiems tinkamą laiką.
Apibendrinimas
Apibendrinant tris dinaminės pramankštos atlikimo etapus ir metodiką reikėtų pasakyti, kad visa pramankšta gali trukti nuo 10 iki 30 minučių. Jos trukmė priklauso nuo pagrindinės treniruotės dalies uždavinių. Jeigu mankštinamės dieną po rungtynių siekdami atgauti jėgas arba jeigu pagrindinės treniruotės dalies metu lavinsime ištvermę, pramankšta gali būti ilgesnė ir be pertraukų,. Trumpesnė pramankšta su pertraukomis rekomenduojama prieš treniruotę, kurios metu bus atliekami sprintai, šuoliai ar kita veikla, susijusi su dideliu nervų sistemos apkrovimu. Pramankštos metu labai svarbi apranga esant šaltai aplinkai tinkama apranga gali pagreitinti kūno sušilimą ir pailginti jo efektą, nes, kaip jau minėta, vienas iš pramankštos uždavinių pakelti kūno temperatūrą. Pramankšta turi būti aktyvi. Tai reiškia, kad ji turi susidėti ne iš statinių, o iš aktyvių dinaminių judesių. Intensyvumas turi augti palaipsniui, pramankštai įsiliejant į pagrindinę treniruotės dalį. Pramankštos metu dėmesys turi būti skiriamas ne statiniam lankstumui, bet pratimams, gerinantiems sąnarių paslankumą. Lankstumas turėtų būti lavinamas kaip atskira savybė, todėl tai geriau daryti po treniruotės.
Trumpai apibendrinant straipsnį reikėtų pasakyti, kad krepšininkų treniravimo metodikoje egzistuoja naujas pramankštos būdas dinaminė pramankšta. Šis pramankštos tipas yra daug efektyvesnis už senąjį ir jau kurį laiką sėkmingai taikomas praktikoje. Būtent dinaminė pramankšta gali padėti rasti atsakymą į klausimus, kaip pagerinti krepšininko pasirodymą treniruotės ar rungtynių metu, kaip išvengti nepageidaujamų traumų.
Siekiant, kad dinaminė pramankšta būtų naudinga, būtina nepamiršti, kad tai yra viena iš svarbiausių kiekvienos treniruotės dalių. Todėl jai rengiantis privalu skirti tiek dėmesio, kiek ir planuojant pačią treniruotę.
Tinkamai suplanuota ir funkcionali pramankšta taps žaidėjo gero pasirodymo pagrindu. Deja, dauguma trenerių vis dar nesuvokia tikrosios pramankštos naudos, todėl planuodami treniruotę jai skiria mažai laiko ir dėmesio. Nors ir pramankštos reikšmę suprantantys treneriai neretai naudoja senąją įprastą pramankštos formą. Tikiuosi, kad šis straipsnis padės atkreipti dėmesį į pramankštos naudą, paskatins trenerius taikyti funkcionalios dinaminės pramankštos metodą. Tiesa, reikia pripažinti, kad senuosius pramankštos įpročius keičiant naujais neišvengiamai kils tam tikrų problemų, susijusių su žaidėjų požiūriu į per daugelį metų susiformavusio režimo kaitą. Suprantama, kad žaidėjai, kurie jau daugelį metų atlieka statinio tempimo pratimus ir tiki jų nauda, ne iš karto atsisakys keisti įprastą tvarką, tačiau ir mes, treneriai, ir patys žaidėjai turime suprasti, kad tai tik įprotis ir šiuo atveju jis yra ne visai geras. Todėl, mano nuomone, mokant pramankštos ir formuojant tinkamus pramankštos įpročius, didelė atsakomybė tenka treneriams, dirbantiems su vaikais ir jaunimu.
Fizinio rengimo trenerio dr. Evaldo Kandratavičiaus straipsnis
Adominemas balandžio 21 2011 14:36:31
Daug teksto,daug informacijos,kuri yra labai naudinga visiems sportuojantiemsTikrai papildys mano pratimų įvairovę.
Dėkingas.
Swataras balandžio 22 2011 18:54:54
Tikrai naudingas, informatyvus tekstas aš buvau iš tų kurie tikėjo statinio tempimo nauda, na dabar žinosiu
domantas800 balandžio 23 2011 11:16:51
Labai gera informacija !
denver balandžio 23 2011 13:34:01
Gera informacija, bet, kad tingiu perskaityti viską.
Naujienos 
Krepsininkas.net
Tikrai papildys mano pratimų įvairovę.
Prisijungimo Zona
