Simo Baranausko BLOGas: pirmi iš krepšinio uždirbti pinigai
Sveiki, toliau keliauju karjeros krepšinio pasaulyje link. Ar teko susimąstyti kuo skiriasi krepšinio trenerio darbas dabar ir, tarkim, prieš keletą dešimtmečių? O taip pat, ar iš krepšinio uždirbti pinigai yra tik teigiamas dalykas?
Programinė įranga treneriams
Visų pirma, norėčiau pasidalinti savo mintimis koks turėtų būti šiuolaikiškas treneris. Jeigu rytoj tapčiau profesionaliu treneriu, ar turėčiau naudotis informacinėmis technologijomis ir jų teikiama pagalba treniruotėse? Ir kokias jas turėčiau rinktis? Trumpai pasidomėjau programine įranga, skirta krepšino treneriams. Fiba.com trenerių kampelyje(ang. Coachs corner) atradau XPS Sideline Sports programą. Išbandžiau jos nemokamai siūlomą bandomąją, profesionalams skirtą, versiją. Būsiu atviras, ji fantastiška! Šioje programoje galima rasti daugybę pratimų(tiek fiziniam pasiruošimui, tiek krepšinio įgūdžiams gerinti), derinių. Taip pat, yra galimybė sudaryti savo treniruotės planą ir jį turėti savo kompiuteryje, tad sumažėja galimybė ką nors pamiršti(o būna ir taip). Kaip bebūtų, kelias valandas praleidęs bežiūrėdamas pratimus, neišbandžiau kitų programos teikiamų galimybių. Tačiau tiek, kiek mačiau, man paliko įspūdį. Beje, ši programa turi šiokį tokį neigiamą aspektą. Lietuviškai piniginei - didoka kaina(virš 100 eurų metams). Taip pat norėčiau paminėti, jog atradau knygą apie vaikų treniravimą(tame pačiame coachs corner) ir ketinu ją visą perskaityti iki pradėsiu mokytis universitete(taip, ji nėra itin didelės apimties, tačiau labai nėmėgstu skaityti knygų internete).
Nedirba smegenys dirba raumenys
Visų antra, norėčiau pasidalinti mintimis, koks turėtų būti trenerio bendravimas su treniruojamais vaikais. Iš to, ką išmokau šiemet, dalyvaudamas vaikų treniruotėse, supratau, jog PRIVALU užsitarnauti jaunųjų krepšininkų pagarbą nuo pat mažų dienų. Kitu atveju, bus itin sunku išugdyti gerus krepšininkus. Iš dabartinės pagalbininko pozicijos, ypatingai, kai esu vyresnis už treniruojamus vaikus vos 6-7 metais, jaučiau, jog vaikai į mane labiau žiūri kaip į draugą, nei į trenerį. Jie nevisada išgirsta(o turbūt nevisada nori išgirsti) mano patarimus. Ypatingai, kai vyr. treneris trumpam palieka aikštelę ir vaikus prižiūriu aš vienintelis. Mano manymu, problema yra tame, jog aš pats nejaučiu galios kažką pakeisti, kad sudrausminčiau vaikus. Tikiuosi, jog tai laikina. Grįžtant prie bendravimo temos, puiku, kai treneris pasinaudoja humoro jausmu treniruotėse. Taip yra todėl, jog tokiu būdu sukuriama tokia atmosfera, jog vaikai nesijaučia tik sunkiai dirbdami. Jie tiesiog linksmai leidžia laiką. Tačiau, jei atsiranda per daug linksmybių laikas priminti, jog reikia ir sunkiai dirbti. Kaip treneris Sigitas sako : Nedirba smegenys dirba raumenys. :)
Pirmi uždirbti baksai
Norėčiau pasidžiaugti, jog tenka vis daugiau teisėjauti, nuo to laiko, kai įgijau MKL teisėjo licenciją. Teisėjavimas man suteikia daugybę gerų emocijų ir man tai labai patinka. O taip pat, už tai pirmąkart man buvo sumokėta!
Apie viską iš pradžių. Teko padirbėti ne aikštės, o stalo teisėju, statistu. Turėjau pasakoti visus įvykius, vykstančius aikštelėje vyrukui, kuris visa tai perkeldavo į MKL gyvai pateikiamą statistiką(ang. livestats). Tai buvo pats pirmas kartais, kai teko dirbti šį darbą ir man tai patiko. Visgi, bendravimas tarp statistų turėtų būti labai geras ir tai ateina su laiku. Aš susidūriau su problemomis po minučių arba kitų pertraukėlių, kai įvykdavo daugybė keitimų ir nesulaukiau pagalbos iš kolegos juos fiksuojant. Kaip bebūtų, tai buvo vienintelė problema. Aš manau, jog šis darbas yra lengvesnis, nei teisėjavimas aikštėje. Taip manau todėl, kad nereikia priiminėti jokių sprendimų, kurį įtakotų rungtynes, tereikia pasakoti, kas vyksta aikštėje. Tai panašu į buvimą komentatoriumi. O už tokį komentavimą gavau pirmą atlyginimą(jei taip galima pavadinti) už krepšinyje padarytą darbą. Negana to, kitą dieną man buvo atsilyginta ir už teisėjavimą aikštelėje. Nemokami pietūs mokykloje visą savaitę! :)
Pinigai stabdo tobulėjimo norą?
Kaip bebūtų, pinigų ėmimas už savo hobį mane truputį gąsdina. Man patinka tai, ką aš darau ir gaunami pinigai verčia mane jausti, jog tai yra lyg darbas ir aš esu labai geras, jog man daugiau nereikia tobulėti (DIDELIS melas). Praeitą savaitę teko teisėjauti neitin aukšto lygio mergaičių rungtynėse(vienos iš varžybų baigėsi rezultatu 4-25). Man buvo taip nuobodu teisėjauti tose rungtynėse. Tai dariau nemokamai, tad maniau, jog tai tik laiko švaistymas(prieš gaudamas pinigus už teisėjavimą, maniau, jog kiekvienos rungtynės daro mane geresniu). Laimei, stipriai save kontroliuoju ir grįžtu prie senojo mąstymo. Beje, eidamas po mačo iš mokyklos, praėjau pro pralaimėjusiųjų komandos žaidėją, kuri garsiai pasakė : teisėjai turėtų važiuoti į teisėjų kursus. Tai privertė mane nusišypsoti. Žaidėjai visdar kaltina teisėjus dėl kiekvieno pralaimėjimo. :)
Tai tiek šiam kartui. Tikiuosi, jog praleistas laikas skaitant neprailgo. Iki susitikimų krepšinio aikštelėje!
P.s. originalus įrašas rašytas 2011-spalio-31. Dabar pačiam įdomu stebėti, kaip bėgant laikui keičiasi požiūris į kai kuriuos dalykus. Su dalimi teiginių, išsakytų aukščiau, dabar nelabai sutikčiau. O kitąkart pasidalinsiu mintimis apie treniruočių planavimą, naują žingsnį teisėjavimo karjeroje(jei taip galima išsireikšti), bei išvyką į Bambergą su Žalgirio fanais.
simasb vasario 14 2012 21:22:06
Na, kam nors patinka?
itech vasario 14 2012 21:39:12
Tikrai labai įdomu paskaityti, nes jaučiu, kad kaip krepšininkas esu tik vidutiniokas, taigi galbūt po truputį linkstu link trenerio. Įdomu paskaityti ir apie pirmus pinigėlius.
Naujienos 
Krepsininkas.net
Sveiki, toliau keliauju karjeros krepšinio pasaulyje link. Ar teko susimąstyti kuo skiriasi krepšinio trenerio darbas dabar ir, tarkim, prieš keletą dešimtmečių? O taip pat, ar iš krepšinio uždirbti pinigai yra tik teigiamas dalykas?
Prisijungimo Zona
