Lietuvos krepšinio lygos sezonui persiritus į antrąją pusę, komandos vis atidžiau ima sekti padėtį turnyrinėje lentelėje, o pergalės bei taškai tampa vis labiau reikalingi. Savo ruožtu turi pasitempti ir komandų lyderiai, turintys kaskart demonstruoti vis solidesnius rezultatus. Apie tai geriausiai mums galėtų papasakoti krepšininkai, puikiai žinantys, ką reiškia būti komandos lyderiu ar net geriausiu visos lygos žaidėju. Šiandien rubrikoje „Kelias aukštyn“ – 2015/2016 metų LKL sezono MVP Vytautas Šulskis.
Vardas, pavardė: Vytautas Šulskis
Gimimo data: 1988-08-08
Gimimo vieta: Vilnius
Ūgis: 200 cm
Pozicija: lengvasis krašto puolėjas/sunkusis krašto puolėjas
Praėjusių metų naudingiausias LKL sezono krepšininkas toli gražu ne visada buvo toks – geriausias. Apskritai pati pirmoji Vytauto Šulskio išbandyta sporto šaka net nebuvo krepšinis – savo sportinį kelią jis pradėjo nuo regbio. Vis dėlto posūkis į krepšinį, galima sakyti, buvo užprogramuotas: krepšinį žaidė jo tėvas, sesuo, o tetos pasiekimams aikštelėje gali lygintis tik vienetai – V. Šulskio teta Vida Šulskytė-Beselienė yra olimpinė, pasaulio ir triskart Europos čempionė, septynis kartus laimėjusi ir Lietuvos pirmenybes. Tad būdamas ketvirtokas V. Šulskis visgi pradėjo lankyti krepšinio treniruotes, nors buvo neapsieita ir be išorinio postūmio – pirmiausiai vilnietį pastebėjo vietos krepšinio mokyklos trenerė Ona Dindaitė-Mukienė, o jau tvirtai į šį sportą V. Šulskis pasinėrė pastūmėtas S. Stanevičiaus vidurinės mokyklos mokytojo, puikiai Lietuvoje žinomo krepšininko Martyno Pociaus tėvo Gintaro Pociaus. Jis ir tapo pirmuoju vilniečio treneriu. Į treniruotes būsimasis geriausias LKL žaidėjas pasinėrė su malonumu, nors iš pradžių toli gražu neatrodė, jog jis taps tokiu, kokiu jis yra dabar. Būdamas vėlyvesnio brendimo V. Šulskis ilgą laiką atsiliko nuo bendraamžių ūgiu, tad turėjo žaisti įžaidėjo pozicijoje. Savo idealo Šarūno Jasikevičiaus pėdomis vilnietis vis tik nepasekė – po kurio laiko išstypęs ir ėmęs žaisti krašto puolėju V. Šulskis ėmė žavėtis Ramūno Šiškausko žaidimu. Anot paties puolėjo, R. Šiškauskas nebuvo nei labai stiprus, nei labai greitas žaidėjas, tačiau protu ir mąstymu aikštelėje jam neprilygo niekas. Stengdamasis perimti šias savybes, V. Šulskis palengva įgijo tai, kuo garsėjo ir kaišiadorietis – universalumą. Jaunasis krepšininkas galėjo rungtyniauti keliose pozicijose, nekreipdamas didelio dėmesio į varžovų atletiškumą ar menamą pranašumą.
Legionieriaus karjerą vilnietis, galima sakyti, pradėjo vos baigęs dešimtą klasę. V. Šulskis išvyko baigti mokyklos į JAV, kur mokėsi vietos krikščioniškoje mokykloje, turėjusioje geras sąlygas krepšiniui. Baigęs ją Vytautas niekur neskubėjo išvykti. Jis įstojo į Youngstowne'o universitetą, kur ne tik įgijo aukštąjį išsilavinimą, gavo verslo administratoriaus diplomą, bet ir ketverius metus rungtyniavo NCAA pirmenybėse. Apie tai, kaip vilniečiui sekėsi žaisti JAV, puikiai atspindi viso labo keli faktai: statistikos vidurkiai siekė 13,1 taško ir 5,2 atkovoto kamuolio, o vos baigus universitetą su V. Šulskiu sutartį pasirašė ne kas kitas, o pats Kauno „Žalgiris“. Laikinosios sostinės klubo generalinis direktorius Paulius Motiejūnas tuomet teigė, jog sėkmingo pasirodymo europiniame krepšinyje atveju lietuvis turės galimybę prisijungti ir prie paties „Žalgirio“. Iš pradžių kauniečiai V. Šulskį paskolino Prienų „Rūdupiui“, tačiau vos po nepilno mėnesio paaiškėjo, kad vilnietis iš tiesų prisijungs prie Kėdainių „Kėdainių Triobet“. Vis dėlto pirmasis sezonas Lietuvoje nebuvo itin vykęs. 6,5 taško ir 3 atkovoti kamuoliai per rungtynes neįtikino „Žalgirio“ vadovų suteikti šanso vilniečiui. Vietoj kelionės į Kauną jo laukė kita kryptis – Šiauliai, kur, kaip parodė tolimesnė istorija, V. Šulskis liko ilgam. Debiutas „Šiaulių“ ekipoje taip pat vertintinas nevienareikšmiškai – vietos startiniame penkete puolėjas neišsikovojo ir rungtyniavo po kiek mažiau nei 19 minučių per mačą, o statistiniai rodikliai niekuo iš esmės nepasikeitė – 6,6 tšk. ir 3,5 atk. kam. Tiesa, Baltijos krepšinio lygos (BBL) pirmenybėse skaičiai buvo kone perpus didesni (8,9 tšk.). Šiauliečiai, dėdami į V. Šulskį didesnes viltis, nusprendė puolėją išlaikyti savo gretose. Verta pažymėti, jog pačiam „Šiaulių“ klubui auksiniai (o gal reikėtų sakyti bronziniai?) laikai jau buvo praeityje, atitinkamai sumažėjo ir tikslai, keliami komandai – ekipos vadovas Adomas Klimavičius net pareiškė, kad būtų laimingas, jog „Šiauliai“ patektų į stipriausių LKL komandų aštuntuką. Kuklios ambicijos atsispindėjo ir komandos rezultatuose, tačiau bent jau V. Šulskio tuo kaltinti jokiu būdu nebuvo galima: puolėjas pagaliau įsibėgėjo, pamažėle tapdamas vienu komandos lyderių. Ypač krepšinio gerbėjai liko nustebinti tritaškių pataikymu – iki tol itin pavojingu snaiperiu nelaikytas vilnietis pusę sezono pataikydavo kone kas antrą (46,7%), o visame sezone – kas trečią tolimą metimą. Patys šiauliečiai taip pat rado vietą, kur jų komanda gali blizgėti: jei LKL pirmenybėse jiems sekėsi nelabai gerai, tai anaiptol ne tokia situacija klostėsi BBL varžybose. „Šiauliai“ 2013/2014 metų sezone ne tik sugebėjo atkrintamosiose varžybose iš tolimesnių kovų išmesti lygos čempionus Ventspilio „Ventspils“ krepšininkus ir pirmą kartą pasiekti finalą, bet jame dukart įveikti Prienų „Prienų“ klubą ir laimėti visą BBL čempionatą! Prie šio titulo stipriai prisidėjęs V. Šulskis dar nepasibaigus sezonui sulaukė kvietimų iš kitų komandų, bet jų atsisakė, nenorėdamas važiuoti į nežinią bei puikiai pritapęs „Šiaulių“ klube. Visa tai privedė iki to, kad vilnietis liko Saulės mieste dar vieneriems metams. Kertinis tų metų žodis – stabilumas. V. Šulskis rungtyniavo stabiliai gerai, stabiliai kasmet gerindamas statistiką. LKL pirmenybėse didelių sensacijų neįvyko – šiauliečiai iš tolimesnių kovų pasitraukė ketvirtfinalyje, bet BBL čempionate „Šiauliai“ sukūrė vieną didžiausių staigmenų, antrą kartą iš eilės iškovodami nugalėtojų taurę. Šįkart kelias link čempionų titulo jiems buvo sunkesnis, nei prieš metus – finalo varžovai „Ventspils“ krepšininkai pirmąjį mačą Latvijoje laimėjo dviejų taškų persvara (70:68), tad namuose šiauliečiai privalėjo laimėti mažiausiai trimis taškais. Dramatiškame atsakomajame mače keturiasdešimties minučių neužteko – po keturių kėlinių švieslentėje degė skaičiai 74:72 „Šiaulių“ naudai, tad komandoms teko žaisti pratęsimą. Jame kur kas šviežiau atrodę Lietuvos atstovai susikūrė tvirtesnę persvarą ir ją išlaikė iki sirenos – 88:80! Sėkmingu pasirodymu Saulės miesto atstovai baigė ir LKF taurės turnyrą: kaip senais gerais laikais, jie užėmė trečiąjį garbės pakylos laiptelį.
Po tokio sėkmingo šiauliečių pasirodymo buvo galima tikėtis, jog komandos žaidėjus puls graibstyti kiti klubai. Ne išimtis buvo ir V. Šulskis – jį savo gretose norėjo matyti daugelis klubų, tačiau ir vėl nenorėdamas važiuoti į užsienį vilnietis priėmė Prienų-Birštono „Vytauto“ pasiūlymą. Pradžioje šis žingsnis atrodė ganėtinai rizikingas – prieniškiai prieš sezoną turėjo rimtų finansinių problemų, o LKL liko priešpaskutiniai, surinkę tiek pat pergalių ir pralaimėjimų kaip paskutinėje vietoje likę Mažeikių „Mažeikiai“. Vis dėlto į komandą grįžus jos ilgamečiui strategui Virginijui Šeškui padėtis pasitaisė. V. Šeškaus žaidimo filosofija puikiai tiko ir V. Šulskiui, kuris pasislinkęs į sunkiojo krašto puolėjo poziciją turėjo visas galimybes išnaudoti savo stipriąsias savybes. Tokių progų jis turėjo tikrai daug: per visą sezoną V. Šulskis nepraleido nė vienerių rungtynių, o jose žaisdavo beveik be keitimų – 34 minutės per mačą skamba tikrai grėsmingai, o jei ne rungtynės, kuriose prieniškiai galėdavo patausoti lyderius, skaičius būtų dar didesnis. Rezultatai, turint tokį pasitikėjimą, netruko ateiti. Puolėjas ne kartą pelnė ir savaitės, ir mėnesio LKL MVP vardą, o sezono pabaigoje atėjo laikas ir pačiam garbingiausiam asmeniniam įvertinimui – V. Šulskis buvo išrinktas naudingiausiu LKL sezono žaidėju. Iki pilnos laimės fantastiškai susiklosčiusiame sezone pritrūko turbūt tik geresnio komandos pasirodymo. Paskutinėse reguliariojo sezono rungtynėse „Vytautas“ apmaudžiai pralaimėjo Panevėžio „Lietkabeliui“ ir nukrito į ketvirtąją vietą, o ketvirtfinalyje po dramatiškos kovos Prienų-Birštono ekipą serijoje iki trijų pergalių 3:2 eliminavo Utenos „Juventus“ krepšininkai.
Tuo metu liedami apmaudą dėl nesėkmingai susiklosčiusio ketvirtfinalio prieniškiai tikriausiai nė nesapnavo, jog nepraeis nė keli mėnesiai, ir jų lyderis atsidurs būtent šių priešininkų stovykloje. Taip ir atsitiko – prieš šių metų sezono pradžią V. Šulskis papildė Utenos ekipos pajėgas. Prieš sezono pradžią buvo aišku: vėl laukia begalė iššūkių. Kai kurie iš jų įveikti jau dabar, pavyzdžiui, pasiektas kitas FIBA Čempionų lygos etapas, kita vertus, LKL čempionate rezultatai greičiausiai netenkina nei uteniškių vadovybės, nei pačių žaidėjų. Į visus klausimus, ar rezultatas bus sėkmingas, ar ne, atsakymus viską susumavęs pateiks tik sezono finišas.
